„Kaip viskas pasikeitė... Buvau sveikas ir judrus žmogus... Bendravau, dirbau, rūpinausi kitais – gyvenau... Bet atėjo laikas, kai sunkiai sergu ir nebegaliu pasirūpinti net savimi... Visos mano mintys ir veikla – tai mano būklė ir buvimas su ja. Ryte, dieną, vakare... Pasikeitė gyvenimas. Be kitų pagalbos negaliu nusiprausti... Šlapinuosi, tuštinuosi po savimi... Specifinis kvapas, nepatogu, spaudžia, peršti, skauda, drėgna... Gal kitos sauskelnės mažiau veržtų? Valgau su kitų pagalba... Norėčiau būti dažniau nupraustas, bet slaugantiesiems nuprausti mane vonioje yra sunkus, daug jėgų reikalaujantis darbas. Slaugos patale norėčiau jaustis geriau, bet pats nieko padaryti nebegaliu... Nenoriu įkyrėti, ne visada pasakau, ne visada atsižvelgia... Viskas priklauso nuo kitų žmonių sprendimų, galimybių ir noro manimi pasirūpinti.“
Slaugos patale gulinčių ligonių kasdienybėje dažnai nebėra asmeninio pasirinkimo. Slaugomasis retai pats sprendžia, kaip jis bus prižiūrimas, kas jam patogu. Sudėtingiau tuomet, kai žmogus nebegali aiškiai pasakyti, išreikšti savo pojūčių ir poreikių. Liga paveikia ne tik kūną, bet ir emocinę būklę. Priklausomybė nuo kitų, gėda dėl šlapimo ar išmatų nelaikymo, būtinybė atsisakyti ankstesnių įpročių – visa tai sukelia nerimą ir bejėgiškumą. Jei jau slaugote ar tektų slaugyti artimąjį, norėtumėte, kad slaugos patale gulintis artimas žmogus jaustųsi kuo geriau. Tai nelengvas kelias – reikia kantrybės, švelnumo ir sprendimų, kurie palengvina tiek jūsų, tiek slaugomojo kasdienybę. Vienas jautriausių slaugos iššūkių yra . Nuolatinė drėgmė ir trintis greitai pažeidžia jautrią, senstančią odą, sukelia sudirgimus, skausmą, atsiranda nemalonus kvapas. Todėl svarbu naudoti kokybiškas sauskelnes, kurios gerai sugertų, patogiai priglustų ir taip apsaugotų nuo pratekėjimo ir išlaikytų odą sveiką. Net kai žmogus nebegali rinktis pats, mes galime parinkti tai, kas grąžina orumą.