Kaip susitvarkyti su emocijomis, kurias patiriame slaugydami artimuosius

Beveiki 2 iš 5 asmenų teigia, kad nežino kur reikėtų ieškoti pagalbos, įskaitant ir psichologinę, jei taptų slaugančiais artimąjį.¹

Normalu slaugant kitą žmogų jausti įvairias emocijas. Taip yra todėl, kad slauga reikalauja daug jėgų, tiek fizinių, tiek ir emocinių. Tačiau, nepaisant visų iššūkių, svarbu atminti, kad slauga tuo pačiu ir apdovanoja.

Suteikdami savo artimajam geriausią įmanomą priežiūrą privalote nepamiršti ir savo pačių poreikių bei gerovės. Jei pastebite, kad slaugymas jums tampa pernelyg sunkia našta ir stipriai veikia jūsų nuotaiką bei psichiką, galbūt laikas padaryti pertrauką.

Čia aptariame kai kurias slaugančiųjų patiriamas emocijas ir kaip su jomis susidoroti.

1. Kaip susitvarkyti su nusivylimu

Tarkime, kad esate užsiėmęs tėtis arba mama, kuriam reikia suderinti šeimą ir naują atsakomybę – demencija sergančio artimojo slaugą. Tokiais atvejais sunku ne tik suprasti naujas slaugomo šeimos nario emocijas, bet ir susitvarkyti su nuolatiniu ligos sukeltu užmaršumu.

Kadangi esate artimi, normalu, kad slaugomas asmuo turi poveikį jūsų nuotaikai. Kartais galite nusivilti, jei teks kartoti tuos pačius dalykus vėl ir vėl.

Tačiau priminkite sau, kad darote viską, ką galite, o patirti neigiamas emocijas yra normalu. Jei kartais pasijustumėte blogai, pasistenkite savęs nekaltinti. Jūs abu esate visiškai naujoje situacijoje, kurioje natūralu patirti nusivylimą. Pabandykite suvokti savo jausmus ir pažvelgti į situaciją objektyviau. Pagalvokite, ką galite padaryti, kad išvengtumėte neigiamas reakcijas sukeliančių situacijų ir galėtumėte lengviau į jas reaguoti bei kontroliuoti. Jei reikia, paprašykite pagalbos.

2. Kaip susitvarkyti su liūdesiu

Jei slaugote pagyvenusį savo artimąjį galbūt jaučiate liūdesį ar sielvartą dėl dalykų, kurių nebegalite daryti kartu. Be to, jei slaugote demencija sergantį asmenį, galite pajusti liūdesį dėl to, kad jūsų artimasis praranda bendrus prisiminimus. Slaugymas gali sukelti daug emocijų. Dažnai liūdime dėl žmogaus, kurį slaugome, arba jaučiame jam užuojautą. Kartais galite pasijusti bejėgiai, todėl normalu, kad retkarčiais norisi verkti.

Būdami slaugančiaisiais patiriate didesnę depresijos riziką, tad svarbu pasirūpinti savo ir savo artimųjų psichine sveikata. Rekomenduojame paprašyti šeimos narių, draugų arba vietos bendruomenės ar valstybinių socialinių tarnybų pagalbos ir paramos. 

3. Kaip susitvarkyti su kaltės jausmu

Slaugantieji artimuosius kaltę gali pajusti įvairiomis formomis. Galbūt kaltinate save, kad ėmėtės nepakankamai veiksmų užkirsti kelią artimojo ligai. Gali būti, kad jaučiate kaltę dėl to, kad kažkada supykote ar buvote nekantrūs. O galbūt jaučiate kaltę, kad laisvą laiką linksmai leidžiate su draugais.

Tokiomis situacijomis turite išmokti sau atleisti. Jūs esate tik žmogus. Net jei turite daug energijos, nesitikėkite nuveikti daugiau, nei galite. Pasistenkite susitaikyti su dalykais, kurių negalite pakeisti, ir su tuo, kad nesate tobuli. Mums visiems reikia skirti laiko sau, ypač kai esame pervargę nuo slaugos pareigų, kad turėtume jėgų ir toliau rūpintis savo artimuoju. Nėra blogai, jei pirmenybę teikiate ne tik artimųjų, bet ir savo poreikiams.

4. Kaip susitvarkyti su gėdos jausmu

Slaugydami asmenį, kuriam reikia daug pagalbos, galite jausti gėdą, pavyzdžiui, jei šeimos nariui reikia padėti atlikti higienos procedūras ar apsirengti. Tualeto reikalai yra itin asmeniški, tačiau galite imtis veiksmų, kad jums abiem viskas būtų paprasčiau.

Slaugomas asmuo taip pat gali gėdytis paprašyti pagalbos, kai nori į tualetą arba kai nesugeba sulaikyti šlapimo. Patys bandykite pastebėti požymius, kada laikas nueiti į tualetą, ir priminkite apie tai slaugomajam ar jam pagelbėkite. Elkitės mandagiai ir pagarbiai, kurkite pasitikėjimą, sustiprinkite tarpusavio ryšį ir padėkite atsipalaiduoti.

Jei jūsų slaugomas asmuo juda savarankiškai, pagalbos gali prireikti visai nedaug. Jei vis tik pagalbos reikia daugiau, keisdami sauskelnes pasistenkite išsaugoti slaugomo asmens orumą ir privatumą. Laimei, „TENA“ gali jums patarti, kaip susitvarkyti su šlapimo nelaikymo ir intymios higienos iššūkiais. Perskaitykite mūsų higienos vadovą.

Slaugant kitą asmenį svarbu žinoti, kada kreiptis pagalbos. Jei norite, kad jūsų artimuoju būtų visuomet tinkamai pasirūpinta, paieškokite žmonių, kurie galėtų jus pakeisti, kai esate pavargę ar užimti. Jie gali jums padėti apsipirkti parduotuvėje, prižiūrėti namus ar padėti nuvykti iki gydytojo. Nebijokite pasidalinti savo našta su kitais šeimos nariais, kad nepervargtumėte.

Be to, jei galite sau leisti, užsakykite profesionalias slaugos paslaugas, kurios viską pakeis iš esmės. Pavyzdžiui, galite pasinaudoti:

• pagalbos buityje paslaugomis;
• maisto tiekimo į namus paslaugomis;
• asistento paslaugomis.

Jei papildomų išlaidų sau negalite leisti, pabandykite pagalbos gauti vietiniame socialinės paramos centre. Kitas puikus būdas pasirūpinti savo emocine sveikata – palaikyti ryšį su slaugančiųjų bendruomenėmis ar paramos grupėmis, taip pat su medicinos įstaigomis ar vietinėmis slaugos organizacijomis. Visame pasaulyje yra daug žmonių patiriančių tokius pačius iššūkius ir emocijas, o tokios grupės puikiai tinka palaikyti tarpusavio ryšį ir prireikus kreiptis pagalbos.

1) „TENA“ pasaulinis tyrimas apie požiūrį į šeimos nario slaugą ir visuomenės informuotumą. 2022 m. liepa. Lenkija, Kanada, Prancūzija, JK ir JAV. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta daugiau nei 1000 vyrų ir moterų (vyresnių kaip 18 m. amžiaus).