Sergančiojo demencija priežiūros ypatumai

Demencija – tai bendrasis terminas, kuris apibūdina įvairius simptomus, atsirandančius, kai smegenys yra paveikiamos ligos. Pasaulio sveikatos organizacija demenciją apibrėžia kaip įgytą nuolatinę atminties ir kitų pažintinių savybių pablogėjimo būseną, kuri trunka mažiausiai šešis mėnesius ir turi įtakos darbui, socialinei veiklai ir galiausiai gebėjimui gyventi savarankišką gyvenimą. Diabetas, širdies ligos, vyresnis amžius ir genetinis polinkis – dažniausi demencijos, beje, dažniau pasireiškiančios moterims nei vyrams, rizikos veiksniai.

Daugiau nei pusė demencija sergančių žmonių serga Alzheimerio liga, kuri pažeidžia smegenis, sukelia atminties praradimą ir sumišimą, sulėtina ir net sustabdo smegenų funkcijas, tokias kaip mąstymas, supratimas ir interpretavimas.

Anot slaugos ekspertų, kokie demencijos simptomai pasireikš konkrečiam žmogui, priklauso nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta, ir nuo paties žmogaus asmeninių savybių. Gali atsirasti pažinimo funkcijų, supratimo, skaičiavimo, mokymosi gebėjimų, sprendimų priėmimo ir kalbos sutrikimų.

Bėgant laikui demencija progresuoja. Yra trys jos stadijos:

• Ankstyvoji stadija
  Kinta nuotaika, atsiranda nedidelių elgesio pokyčių, užmaršumas. Šioje stadijoje simptomai dažnai nėra aiškūs, todėl priskiriami vyresniam amžiui.
• Vidurinė stadija
  Pasireiškia didelis užmaršumas, susilpnėja bendravimo gebėjimai, kyla sunkumų atliekant kasdienes užduotis.
• Vėlyvoji stadija
  Žmogus tampa priklausomas nuo kitų priežiūros, nesiorientuoja laike ir erdvėje, negali atpažinti artimųjų ir buityje naudojamų daiktų.

90 proc. žmonių, sergančių demencija, patiria elgesio ir psichologinių simptomų – tai nerimas, apatija, paranoja, haliucinacijos ir stiprus reagavimas. Ligai progresuojant, tampa vis sunkiau įvardyti savo poreikius ir apskritai suprasti pasaulį. Dėl to žmogus gali priešintis bet kokiai pagalbai, ypač sudėtinga būna susitarti su juo dėl asmeninės higienos: prausimosi, ėjimo į tualetą. Yra nemažai dalykų, kurie gali išprovokuoti elgesio ir psichologinių simptomų pasireiškimą: pvz., skausmas, niežulys, vidurių užkietėjimas, miego trūkumas ar įtampa artimoje aplinkoje, privatumo stoka. Tad itin svarbu nustatyti veiksnius, kurie veikia jūsų artimą žmogų, ir stengtis juos sumažinti.

Kaip skelbia tarptautinė organizacija „Alzheimer Disease International“, net iki 85 proc. iš daugiau nei 55 milijonų demencija sergančių asmenų visame pasaulyje negauna specializuotos pagalbos. 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo pristatyta McGill universiteto (Kanada) parengta ataskaita „Gyvenimas po diagnozės: gydymas, priežiūra ir palaikymas“. Ataskaitoje pažymima, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas būtiniausių gydymo, priežiūros ir paramos paslaugų po diagnozės teikimui. „Slauga, asmens sveikatos priežiūra, socialinių paslaugų prieinamumas, pagalba kasdienėje veikloje, namų aplinkos pritaikymas, įtraukimas į bendruomenę – visa tai reikšmingai pagerina su demencija susidūrusių žmonių gyvenimo kokybę“, – teigia Paola Barbarino, organizacijos „Alzheimer Disease International“ generalinė direktorė.

Slaugos srities specialistai sako, kad slauga turėtų būti orientuota į asmenį. Tai reiškia, kad su žmogumi turėtų būti elgiamasi kaip su lygiaverčiu asmeniu, padedant jam pačiam didinti savo savarankiškumą, gyvenimo kokybę ir gerovę.

Penki patarimai, kaip slaugą padaryti labiau orientuotą į žmogų:

1. Slaugant demencija sergantį žmogų svarbu su juo elgtis pagarbiai, rodyti empatiją.
2. Lavinkite sergančio asmens stiprybes ir gebėjimus. Tai prisideda prie jo savarankiško gyvenimo ir ilgesnio savo tapatybės išsaugojimo.
3. Svarbu patį sergantįjį įtraukti į įvairią, jam patinkančią veiklą. Tai padeda išvengti nusivylimo, niūrių nuotaikų ar emocijų šuolių.
4. Pasitelkite muziką, masažą, įvairius aktyvaus gyvenimo būdo elementus ar buvimą lauke.
5. Sakykite ir darykite tik vieną dalyką vienu metu. Būkite kantrūs bendraudami ir palaukite atsakymo, jeigu uždavėte klausimą.

Sergančiojo demencija skatinimas gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, socialiniai santykiai, geras miego režimas gali palengvinti ligos simptomus. Kalbant apie asmens higieną, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimosi, iki galės pasinaudoti tualetu. Ligai progresuojant, sergantysis gali šlapintis ir tuštintis ne tam skirtose vietose, tualeto reikmenis naudoti ne pagal paskirtį, nesugebėti laiku nusimauti apatinių. Apatija ir depresija taip pat gali paveikti higienos įpročius. Šlapimo nelaikymą gali provokuoti ir daugiau veiksnių – pvz., infekcijos, padidėjusi prostata (vyrams), elgesio sutrikimai ar vartojamų vaistų šalutinis poveikis.

Dažnai ištinkantys šlapimo nelaikymo epizodai gali labai paveikti žmogaus orumą ir pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu padėti slaugomam asmeniui kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą. Siūlome 6 kasdienius principus, kurie padės išvengti šlapimo ištekėjimų:

1. Įvertinkite žmogaus poreikį šlapintis ir nustatykite individualų ėjimo į tualetą laiką (gali praversti šlapinimosi dienoraštis).
2. Stebėkite požymius, bylojančius, kad sergančiajam reikia į tualetą, ir prireikus padėkite.
3. Išsaugoti nepriklausomybę padės lengvai nusirengiami drabužiai (pvz., kelnės su guma, o ne su sagomis ar užtrauktuku) ir lengvai užmaunamos šlapimo sugėrimo priemonės.
4. Įsitikinkite, kad žmogus žino kelią į tualetą: tualeto patalpa aiškiai pažymėta, matyti (ir lengvai įsijungia) šviesos jungiklis, aišku, kur yra unitazas (jo dangtis pakeltas).
5. Naktį tualeto duris palikite atidarytas, o šviesą – įjungtą, kad būtų lengva rasti. Taip pat naktį prie lovos galima palikti nešiojamąjį tualetą;
6. Paruoškite lengvai pasiekiamų asmens higienos priemonių, kad sergantysis galėtų palaikyti higieną ir odos sveikatą.

Demencija sergantiems pacientams „TENA“ rekomenduoja „TENA Pants“ sauskelnes-kelnaites, kurios užtikrina savarankiškumą. „TENA Pants“ dėvimos kaip įprasti apatiniai, jas lengva nusimauti ir užsimauti, tad slaugomajam dėvėjimo įpročiai nesikeis. Sauskelnės-kelnaitės turi drėgmės indikatorių, kad jas būtų galima keisti tik tada, kai to reikia.

Kai kurie demencija sergantys žmonės bijo vandens. Tokiu atveju kasdienį prausimąsi palengvina vandeniu nenuplaunami produktai. Plaukus plaunant šampūno kepurėle „TENA Shampoo Cap“ nereikia naudoti vandens, tad sergančiajam padedama išlaikyti sveiką odą nesukeliant diskomforto.

Šaltiniai:
World Alzheimer Report 2022 | Alzheimer's Disease International (ADI) (alzint.org)