Šlapimo nelaikymas senatvėje

Su kuo susiduria senstantys tėvai?

Ko pirmiausia imtis, jei senyvo amžiaus artimieji nebevaldo šlapimo pūslės ir (arba) tuštinimosi? Stenkitės nepulti į paniką. Iš pradžių abi pusės gali jaustis nepatogiai ir gėdytis. Tačiau yra dažnas sveikatos sutrikimas, kurį galima įveikti įvairiais būdais.
 
Jei stebėjote, kaip sensta jūsų artimieji, greičiausiai pastebėjote, kaip kinta jų fizinė būklė. Galbūt jie nebe tokie stiprūs arba liekni kaip kadaise. Greičiausiai nusilpo ir jų rega bei klausa. Tai natūralu.
 
Taip pat galėjo susilpnėti jų šlapimo sistema. Senstant ji tampa mažiau patikima nei jaunystėje. Dėl to jie iš dalies arba visiškai nebevaldo šlapimo pūslės ir tuštinimosi. Šie abu sutrikimai vadinami bendra inkontinencijos sąvoka.
 
Šlapimo nelaikymas jūsų artimajam gali kelti gėdą ir erzinti. Staiga iki tol jokių sunkumų nekeldavęs šlapinimasis tampa nebekontroliuojamas.
 
Galite jiems padėti juos suprasdami. Stengdamiesi nesigėdyti ir nesmerkti jų būklės. Sužinokite daugiau apie šlapimo nelaikymą ir kaip praktiškai galite padėti savo artimajam. Rūpestinga slauga gali jus suartinti.
 
Norint geriau suprasti artimojo sveikatos būklę, vertėtų suvokti, kas vyksta kūnui senstant.

Kodėl artimasis nebelaiko šlapimo?

Senstant vidaus organų, raumenų ir nervų sąveika gali nusilpti. 
 
Kad galėtume sulaikyti šlapimą ir išmatas, mums reikia dubens dugno raumenų ir sfinkterio raumenų pagalbos. Šie svarbūs raumenys padeda sulaikyti šlapimą ir išmatas. Senstant šie raumenys dėl įvairių priežasčių gali pradėti silpti, dėl to nebegalima išlaikyti šlapimo ir išmatų. Tai gali nutikti ir dėl to, kad smegenis su šlapimo pūsle siejantys nervai siunčia klaidingus signalus. 
 
Be to, senstant gali suprastėti ir inkstų bei šlapimo pūslės veikla. (Paprastai sveiko senyvo žmogaus inkstai funkcionuoja įprastai. Bet dėl ligų, vaistų ir kitų veiksnių inkstų veikla gali suprastėti.) 
 
Šlapimo nelaikymą gali lemti šie pokyčiai:  
Kas senstant vyksta inkstuose?
Senstant taip pat prastėja inkstų veikla. Taip nutinka dėl silpnesnės kraujo apytakos inkstuose ir mažesnio pagaminamo antidiuretinio hormono (ADH) kiekio. Šis hormonas didina šlapimo koncentraciją (grąžindamas vandenį kūnui). Kai šio hormono lygis sumažėja, padidėja šlapimo kiekis, ypač naktį. Dėl to senyvam žmogui įprasta 1–2 kartus per naktį apsilankyti tualete.
Kas senstant vyksta šlapimo pūslėje?
Šlapimo pūslė yra raumeninis maišelis. Senstant šlapimo pūslės raumenims kyla didesnis pavojus prarasti tonusą ir nebeatlikti savo funkcijos. Tai lemia prastesnį gebėjimą susitraukti ir susispausti. Dėl to šlapimo pūslė tuštinama ilgiau ir ji gali išsituštinti ne iki galo, tad pūslėje lieka šiek tiek šlapimo.
 
Be to, sumažėja pūslės tamprumas ir joje telpa mažiau šlapimo nei anksčiau. Tuštinimosi refleksas sužadinamas vėliau, kai pūslė prisipildo beveik pilna. Dėl to senyvo amžiaus žmonės turi mažiau laiko nusigauti iki tualeto ir ištuštinti pūslę. 
 
Gali būti užspausta šlaplė. Moterims taip gali nutikti dėl susilpnėjus raumenims nusmukusios pūslės arba makšties. Vyrams šlaplę gali užspausti padidėjusi prostatos liauka. Šiuos sutrikimus svarbu pastebėti kuo anksčiau, kad jiems būtų galima pritaikyti tinkamą gydymą.
 
Požymiai: 
  • sunku pradėti šlapintis
  • nusišlapinus jaučiama, kad pūslė netuščia
  • trukčiojanti arba silpna šlapimo srovė
  • dažnas poreikis šlapintis ir dažnas šlapinimasis naktį.
Dėl nesugebėjimo iki galo ištuštinti puslės joje gali prisikaupti šlapimo likučių, dėl jų gali būti nebesulaikomas perviršinis šlapimas ir kilti šlapimo takų infekcijos pavojus.
 
Jei artimasis sendamas vis mažiau juda, jam gali būti sunkiau nusigauti iki tualeto. Dėl to prispyrus reikalui jie gali nespėti iki jo nueiti. Tuomet norint susidoroti su šlapimo nelaikymo keliamais nepatogumais jiems reikia slaugytojo pagalbos. 

Sužinokite daugiau

Geram slaugytojui svarbu suprasti senėjimo procesą ir kaip jis keičia judėjimą bei protinius gebėjimus. Šie straipsniai padės daugiau sužinoti apie su amžiumi susijusius pokyčius ir kaip pasirūpinti artimuoju.