Petro istorija

Petras pasakoja, kaip suvokė, kad neprivalo vengti visuomeninės veiklos.

SUVOKIAU, KAD PRIVALAU KAŽKĄ DARYTI

Petras , 58

Ką galiu pasakyti? Visada buvau aktyvus ir visur dalyvaujantis vyras, kurio dienotvarkė laisvalaikiu buvo labai užimta. Tačiau kai supratau, kad kenčiu nuo šlapimo nelaikymo, galvojau, kad turiu atsisakyti bendravimo.

Nebūtinai kasdien veikiu kažką reikšmingo, bet man patinka lankytis naujuose restoranuose ar tiesiog susitikti su draugais bare ir išgerti alaus.

Nelaimei, negalėjau atsipalaidavęs džiaugtis kitų draugija, nes nuolat galvojau, ar man neteks tuoj bėgti į tualetą. Kas, jei tualetai labai toli? Gal man ten pagaliau nusigavus bus eilė?

Pradėjau vengti alaus gėrimo progų su draugais ir toli nuo namų vykstančių susitikimų. Tiesiog nenorėjau pilti žibalo į ugnį ir gerti skysčių, nežinodamas, ar laiku pasieksiu tualetą. Galiausiai kasdien bandžiau gerti mažiau vandens, kad nereikėtų taip dažnai šlapintis, bet tai tik sukeldavo galvos skausmą.

Suvokiau, kad šlapimo nelaikymo problema gali būti didesnis nepatogumas, nei buvau pasirengęs pripažinti. Tuomet, vieną dieną važiuojant iš darbo namo šis tas nutiko. Pajutau keistą jausmą, kad šlampa kelnės. Visa laimė, kad buvau arti namų. Tereikėjo išlipti iš automobilio ir persirengti. Po to įvykio nenorėjau susitikti su kitais per toli nuo namų. O jeigu tai pasikartos? Visgi, man trūko visuomeninio bendravimo ir lankymosi naujose vietose.

Su kuo galėjau pasišnekėti apie tai? Tikrai ne su draugais. Bendradarbiu? Nemanau. Mano sūnus nuolat užimtas, o tai neatrodė tokia rimta problema, kad jį trukdyčiau. Ir vis tiek nebūčiau žinojęs, kaip pradėti pokalbį.

Tačiau suvokiau, kad turiu kažką daryti. Taigi atsakymų pradėjau ieškoti internete. Aptikau svetainę, kurioje buvo kalbama apie apsauginių įklotų naudojimą. Sužinojau, kad jų galima pasirinkti iš daug skirtingų rūšių. Aš to nežinojau! Atrodė lyg būčiau aptikęs aukso gyslą, tad užsisakiau kelias pakuotes iš interneto parduotuvės. Geriausia tai, kad įklotai pasiteisino!

Dabar mano gyvenimas sugrįžo į senas vėžes. Visuomet išsiaiškinu, kur naujoje vietoje yra tualetai ir bandau atsisėsti netoliese. Dėviu apsauginius apatinius, o krepšyje nešiojuosi vieną papildomą porą. Atsarga gėdos nedaro. Geriausia, kad visai pamirštu, jog dėviu specialius apatinius. Jie beveik nesiskiria nuo įprastų apatinių, todėl galiu sutelkti dėmesį į svarbius dalykus. Pavyzdžiui, kokį gėrimą užsisakyti prie valgio.