Atsakymai į slaugančiųjų klausimus

„Tik dabar iki galo supratau ir pajutau, ką iš tiesų reiškia slaugyti kitą žmogų. Manau, tai labai sunkus darbas. Daugelio žmonių slaugos našta yra sunkesnė nei mano ir apima žymiai daugiau aspektų. Yra daug skirtingų slaugos variantų. Milijonai žmonių užsiima vienokia ar kitokia slauga.“ Rebeka, slaugo savo mamą Harietę

Būdami slaugančiaisiais norėsite savo mylimam žmogui suteikti geriausią įmanomą pagalbą. „TENA“ siūlo daug slaugantiesiems skirtos pagalbinės medžiagos, įskaitant išsamius vadovus ir straipsnius, kuriuose rasite daug praktinių patarimų.

Slaugant kitą asmenį per dieną dažnai reikia nuveikti daug darbų. Be to, dienos nėra vienodos ir kartais sunku patikėti, kaip vienam įmanoma viską nuveikti. Slaugos planas padės geriau kontroliuoti situaciją. Įprastai slaugos planą sudaro slaugantysis, slaugomas asmuo ir talkinantis sveikatos priežiūros specialistas. Kiekvienas slaugos planas turi būti pritaikytas asmeniniams slaugomo asmens poreikiams. Jame būtina atsižvelgti į asmeninę slaugomo asmens situaciją, medicininius poreikius ir numatyti kasdienes, savaitines, mėnesines bei metines užduotis (įskaitant administracines, mitybos, vandens vartojimo ir kitas medicininės, socialinės ir psichologinės priežiūros užduotis).

Slaugos planas yra organizacinis įrankis, leidžiantis planuoti veiklas ir greitai suprasti, ką ir kada reikia padaryti. 

Netikėtai užgriuvusi šeimos nario slaugymo pareiga slaugančiajam gali būti nepakeliamas krūvis, net jei šeimos tarpusavio santykiai geri. Svarbu kuo skubiau išspręsti visus tarpusavio nesutarimus, kad jūsų artimas šeimos narys gautų reikiamą priežiūrą. Svarbiausia tinkamai pasiruošti ir bendradarbiauti Jei norite pasidalinti savo krūviu su kitais šeimos nariais, galite sukviesti šeimos pasitarimą ir sudaryti bendrą slaugos planą. Su šeimos nariais būkite atviri ir nuoširdūs – aiškiai nurodykite, kokias užduotis galite atlikti patys ir kur jums reikia pagalbos. Jei nesutarimai šeimoje vis stiprėtų ir keltų įtampą, galite pasitelkti trečiąją šalį, pavyzdžiui, konsultantą ar tarpininką, kuris padės išspręsti nesutarimus.

Tam tikrais atvejais, kai asmeniui reikalinga visapusė ir (arba) nuolatinė priežiūra, už slaugą galima gauti finansinę paramą. Nuo kompensacijų namų ūkio išlaidoms iki išmokų – egzistuoja įvairūs finansinės paramos mechanizmai, kurie skiriasi priklausomai nuo šalies, kurioje gyvenate. Kreipkitės į savivaldybę ir daugiau sužinokite apie slaugantiems artimuosius teikiamas finansinės paramos galimybes, taip pat galite pasitarti su savo gydytoju ar medicinos specialistu.

Didėjant pragyvenimo išlaidoms kiekvienam gali būti aktualu sužinoti, kokią finansinę paramą vyriausybė siūlo slaugantiems artimuosius. Išmokos gali būti ypač naudingos mažas pajamas gaunantiems, dirbantiems ar į pensiją išėjusiems slaugantiesiems. Pagalba slaugantiems artimuosius priklauso nuo šalies, kurioje gyvenate. Daugiau informacijos apie valstybės paramą artimuosius slaugantiems asmenims ieškokite internete, kur sužinosite, ar turite teisę į tokią finansinę pagalbą. Kai kuriose šalyse finansinę paramą teikia sveikatos draudimo bendrovės ir ligonių kasos. Be to, galite susisiekti su globėjų ir labdaros organizacijomis, kurios jums pagelbės arba nukreips teisinga kryptimi. Pavyzdžiui, patiriantiems šlapimo nelaikymą kai kuriose šalyse suteikiama finansinė parama apsaugos prekėms įsigyti.

Slaugant kitą asmenį norisi pasirūpinti, kad gyvenamoji aplinka būtų patogi ir saugi. Jums gali tekti pritaikyti namų aplinką taip, kad sumažintumėte slaugomo asmens sveikatai kylančių pavojų. Pavyzdžiui, jei jūsų prižiūrimas asmuo yra tik dalinai mobilus arba netvirtai stovi ant kojų, namuose gali tekti įrengti pagalbinius turėklus, kad pagerintumėte slaugomo asmens gyvenimo kokybę. Pasirūpinkite, kad namai būtų įrengti atsižvelgiant į slaugomo asmens poreikius. Apsvarstykite, ar nereikia sustiprinti patalpų apšvietimo, kad slaugomas asmuo savo kelyje gerai matytų įvairius objektus ir kliūtis. Jei slaugomo asmens gyvenamojoje aplinkoje sumažinsite pavojų keliančių objektų, stipriai palengvinsite savo darbą. Jei artimąjį slaugote namuose, yra būdų, kaip erdvę atitinkamai pritaikyti ir pasirūpinti jaukumu, kad namai neatrodytų it ligoninė. 

Tinkama mityba ir skysčių vartojimas yra gyvybiškai svarbūs daugeliu skirtingų sveikatos aspektų. Jūsų artimajam gali prireikti pagalbos ne tik ruošiant maistą ir gėrimus, bet ir juos valgant ar geriant. Kai kalbame apie mitybą ir skysčių vartojimą, kiekvieno poreikiai yra skirtingi. Todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar sveikatos priežiūros specialistu ir sudaryti asmeniškai pritaikytą mitybos ir skysčių vartojimo planą, kuris padės užtikrinti geresnę artimojo sveikatą. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos teikia daug naudingos informacijos, įskaitant mitybos ir fizinių pratimų programas, kuri padės pasirūpinti slaugomo asmens fizine būkle, mobilumu ir sveikata.

Slaugant kitą asmenį tenka daug kelti, tvarkyti ir lankstytis. Gali būti, kad jums reikės padėti jam įlipti arba išlipti iš lovos, apsirengti ir t. t. Fizinė pagalba gali būti sudėtinga užduotis, todėl, keldami slaugomą asmenį, vadovaukitės saugaus kėlimo metodais, kad apsaugotumėte savo ir slaugomo asmens sveikatą. Toliau pateikiame bendrąsias taisykles.

• Niekada nekelkite aukščiau savo pečių lygio.
• Prieš kiekvieną žingsnį įsitikinkite, kad stovite stabiliai ant abiejų kojų, ir judėdami tvirtai laikykite slaugomą asmenį.
• Pasistenkite, kad keliamas asmuo būtų kuo arčiau jūsų, tuomet jį pakelti bus lengviau.
• Kreipkitės į savo gydytoją ar medicinos specialistą dėl patarimų, kaip tinkamai kelti slaugomą asmenį ir kaip išvengti nelaimingų atsitikimų.

Taip pat namuose galite įrengti pagalbines priemones, pavyzdžiui, pakeltas klozeto sėdynes ar turėklus, kad artimajam būtų lengviau atlikti kasdienes procedūras. Jei norite sužinoti daugiau apie ergonomines ir pagalbines priemones, pasitarkite su gydytoju arba ergoterapeutu.

Psichikos sutrikimų turinčio asmens slauga gali būti labai varginanti ir sudėtinga. Jei nerimaujate dėl savo artimojo psichinės sveikatos ir gerovės, nedelsdami kreipkitės pagalbos į sveikatos priežiūros specialistą. Jei jūsų slaugomam asmeniui yra nustatyta konkreti diagnozė, naudinga labiau pasidomėti ligos simptomais, kad žinotumėte, kaip elgtis galimose situacijose.

Žmonės, kuriems reikia pagalbos, kartais nenori pripažinti realybės ir savo poreikių. Pabandykite išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jūsų artimasis atsisako pagalbos. Ar jis nenori būti našta? Ar jis bijo pokyčių? Gal savarankiškumo praradimas veikia jo psichiką? Jei suprasite, ką jis jaučia, galėsite lengviau atrasti abiem tinkančią strategiją. Jei susiduriate su pasipriešinimu, laikykitės empatiško požiūrio, rūpestingai suformuluokite savo pasiūlymus arba tiesiog nuoširdžiai pasikalbėkite.

Atminkite, kad jūsų kūno kalba ir balso tonas daug ką atskleidžia. Asmuo, kuriam padedate, greičiausiai atsakys tokiomis pačiomis emocijomis, kaip ir jūsų, todėl net ir sunkiomis akimirkomis stenkitės išlikti ramūs ir mandagūs. Jei jūsų artimasis blogos nuotaikos, galite pabandyti nukreipti jo dėmesį į teigiamus dalykus, pakalbėti apie tai, kas jam patinka, ar prisiminti ypatingas akimirkas.

Jei asmuo griežtai atsisako jūsų pagalbos, nebijokite kreiptis į specialistą. 

Slaugydami kitą asmenį galite susidurti su nuotaikų kaita ar nemaloniu elgesiu. Tai visiškai normalu. Tokiais atvejais, priklausomai nuo situacijos, galima suteikti asmeniui daugiau erdvės, pakalbėti apie tai atvirai, pasijuokti iš situacijos arba nukreipti jo dėmesį.

Žinoma, geriausia iš viso išvengti tokio elgesio ir užbėgti įvykiams už akių. Asmenys, kuriems reikia priežiūros, dažniau patiria vienatvę ir nuobodulį, kurie tik sustiprina prastą nuotaiką. Paskatinkite artimąjį daugiau bendrauti su šeima bei draugais ir, jei įmanoma, skirti laiko naudingoms veikloms, tokioms kaip pasivaikščiojimai, sodininkystė ar galvosūkių sprendimas.

Pastebėję nuotaikos pokyčius arba nemalonų elgesį pabandykite išsiaiškinti to priežastį. Jei nežinote, ką daryti, kreipkitės į gydytoją arba medicinos specialistą.

Jei jūsų artimasis kenčia nuo demencijos, iššaukiantis elgesys yra labai dažnas simptomas. Suprantama, kad artimojo pyktis ar agresyvus elgesys gali įskaudinti ar nuvilti, tačiau priminkite sau, kad toks elgesys yra ligos pasekmė, o ne jo pasirinkimas. Apsvarstykite, ką galite padaryti, kad asmeniui padėtumėte. Galbūt pagelbėtų psichologo ar socialinio darbuotojo paslaugos. Internete yra daug pagalbinės medžiagos. Pagalbos galite rasti ir socialinių tinklų tikslinėse grupėse.

Svarbu rasti žmogų, su kuriuo galėtumėte atvirai apie tai pasikalbėti. Jei išsikalbėsite žmogui, kuriuo pasitikite, ne tik sumažinsite vienišumo jausmą, kuris dažnai apima slaugančiuosius, bet ir geriau suprasite savo emocijas bei gausite reikiamos pagalbos.

Artimojo slaugymas gali sukelti teigiamų emocijų ir būti praturtinančia patirtimi. Tačiau ši veikla gausi ir iššūkių. Labai svarbu pasirūpinti ir savo psichine sveikata bei gerove. Svarbu tinkamai maitintis, gerti pakankamai skysčių, gerai išsimiegoti, mankštintis, aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime ir nepamiršti kitų, su slauga nesusijusių asmeninių siekių.

Kalbant apie slaugą, nėra lengvų situacijų. Esate tik žmogus, todėl natūralu, kad pasitaiko dienų, kai jaučiatės pervargę. Svarbu žinoti, kad kreiptis į draugus ar šeimos narius pagalbos nėra silpnumo požymis. Priešingai, tai gali sutaupyti taip trūkstamo laiko, kad spėtumėte atsigauti. Tokiu būdu įgausite daugiau energijos ir galėsite toliau rūpintis savo artimuoju. Štai keletas dažnai pasitaikančių slaugančiųjų nuogąstavimų pavyzdžių:

• stresas ir rūpesčiai dėl artimųjų;
• laiko sau ir mėgstamoms veikloms trūkumas;
• atsiskyrimo ir vienišumo jausmas;
• rūpesčiai dėl finansinės situacijos;
• miego sutrikimai;
• kaltės ir nusivylimo jausmas.

Jei patiriate kokius nors iš pirmiau nurodytų jausmų, pasistenkite gerai pailsėti ir pasidalinkite savo rūpesčiais su šeimos nariu ar draugu. Galite pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba kreiptis į pagalbos namuose tarnybą, kuri teikia pagalbą slaugantiems šeimos narius. Jūs niekada neliksite vieni.

„Praėjusią savaitę mes persikraustėme. Kartais turi tiesiog išskleisti savo sparnus ir gyventi savo gyvenimą. Dabar aš turiu savo šeimą, tačiau mes visuomet išliksime artimi. Nenoriu, kad mano mama ir tėtis jaustųsi taip, lyg mes paliekame juos ir nebepadėsime. Mes visuomet esame čia ir padėsime, kuo tik galėsime.“ Chloja, savo sesers Fibės slaugė

Slauga neturi užvaldyti viso jūsų gyvenimo. Jei nuspręstumėte imtis slaugos, dėl jos neturėtumėte atsisakyti savo siekių ir svajonių. Pajutę, kad jums trūksta laisvės ar įprastos veiklos, pavyzdžiui, susitikimų su draugais ar pramogų, iš naujo peržvelkite slaugos planą ir, jei reikia, pasidalykite savo darbo krūviu su kitais. Jei tai neįmanoma, pasikalbėkite su medicinos specialistais, kurie suteiks jums pagalbos.

Normalu, kad santykiai su jūsų artimuoju gali pasikeisti, ypač jei prižiūrite vyresnio amžiaus šeimos narį, pavyzdžiui, vieną iš tėvų ar senelių. Kiekvienam jūsų gali būti sunku prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, be to, slaugomi asmenys dažnai jaučia gėdą. Būkite pasiruošę – galite pasijusti nejaukiai, kai pirmą kartą turėsite padėti artimajam nusiprausti ar apsirengti. Nepamirškite, kad taip pat svarbu skirti laiko sau ir pasirūpinti savo poreikiais, net jei slaugomas asmuo priklauso nuo jūsų pagalbos. Jei norite daugiau sužinoti apie prieinamą pagalbą jauniems ar neseniai pradėjusiems slaugantiesiems, perskaitykite „TENA“ ekspertų patarimus.

Šlapimo nelaikymas yra nevalingas šlapinimasis. Yra keli šlapimo nelaikymo tipai.

• Šlapimo nelaikymas dėl įtampos gali nutikti stipriai juokiantis, kosint ar čiaudint. Taip nutinka dėl nusilpusių šlapimo pūslės ir šlaplės raumenų.
• Ūmus šlapimo nelaikymas yra dažnas ir staigus poreikis šlapintis.
• Šie šlapimo nelaikymo tipai gali pasitaikyti kartu.
• Vyrai su padidėjusia prostata dažniau patiria šlapimo lašėjimą, šlapinimąsi naktį, silpną šlapimo srovę ar dažną poreikį šlapintis.
• Šlapimo lašėjimą po nusišlapinimo dažniau patiria vyrai, bet pasitaiko ir moterims.

Jei norite nustatyti slaugomo asmens šlapimo nelaikymo tipą, pasitarkite su šeimos gydytoju. Medicinos specialistai geriausiai įvertins situaciją ir nustatys diagnozę, tačiau „TENA“ siūloma informacija apie įvairius šlapimo nelaikymo tipus ir kovą su jais gali būti naudinga. Supratę, kaip dažnai jūsų slaugomas asmuo patiria šlapimo nelaikymą ir kiek šlapimo dažniausiai išteka, galėsite parinkti labiausiai tinkantį „TENA“ produktą. Taip veiksmingiau kontroliuosite situaciją, o tai reiškia, kad jūsų slaugomas asmuo jausis patogiau ir labiau pasitikės savimi.

Šlapimo nelaikymas dar nereiškia, kad asmuo yra praradęs visišką kontrolę. Kaip ten bebūtų, šlapimo nelaikymą gali patirti bet kas. Jei jūsų artimasis šiuo klausimu dar nesilankė pas gydytoją, nedelsdami suorganizuokite jam tokį vizitą.

Diagnozavęs ligą gydytojas galės parekomenduoti šlapimo nelaikymo gydymo ar kontrolės būdų. Įprastai pradžioje gydytojai siūlo mažiausiai invazinius metodus. Tai gali būti siūlymas keisti gyvenimo būdą, daryti fizioterapinius pratimus ir naudoti medicininę įrangą (žr. toliau). Jei šie būdai nėra priimtini, gydytojas gali nukreipti pas specialistą.

„TENA“ gaminiai sukurti taip, kad kontroliuoti šlapimo nelaikymą būtų paprasta. Jie suteikia išskirtinę apsaugą ir patogumą. 

Jei jūsų slaugomas asmuo patiria šlapimo nelaikymą, labai svarbu sauskelnes keisti reguliariai. Senesnė oda yra gležna ir trapi, o šlapimas ją gali dar labiau susilpninti.

Jei žinosite, kaip teisingai pakeisti sauskelnes, visas procesas taps greitesnis ir sklandesnis. Jei vis dar nežinote, ką daryti, kreipkitės pagalbos į specialistą, kuris parodys, kaip rūpintis intymių sričių higiena.

Surasti tinkamo tipo sauskelnes dažnai yra nelengvas uždavinys. „TENA“ vadovas apie šlapimo nelaikymo produktus padės surasti jūsų artimojo poreikius geriausiai atitinkančias sauskelnes. Jūs taip pat galite stebėti drėgmės indikatorių, esantį ant sauskelnių, kad žinotumėte, kada laikas jas keisti.

Vidutiniškai žmonės 24-ių valandų laikotarpyje šlapinasi 6–7 kartus. Per dieną šlapintis nuo 4 iki 10 kartų yra normalu. Norėdami sumažinti poreikį šlapintis nakties metu, venkite skysčių 2–4 valandos iki miego.

Šlapimo takų infekcija (ŠTI) atsiranda, kai į apatinius arba viršutinius šlapimtakius patenka kenksmingų mikrobų. ŠTI dažniau pasitaiko tarp žmonių, patiriančių šlapimo nelaikymą. Be to, moterys dažniau serga ŠTI nei vyrai. Dauguma šlapimo nelaikymą patiriančių žmonių yra vyresnio amžiaus, todėl jų oda gležnesnė ir labiau pažeidžiama. Ryšys tarp ŠTI ir išmatų nelaikymo yra dar stipresnis. Didžiausią infekcijos riziką dėl didelės bakterijų koncentracijos kelia išmatos.

Norint užtikrinti gerą priežiūrą, būtina atsižvelgti į konkrečius asmens poreikius. Kiekviename slaugos plane, vadovaujantis individualiais slaugomo asmens poreikiais, būtina numatyti lankymųsi tualete grafiką, tinkamos sugerties, dydžio ir tipo sugeriamąsias priemones bei jų keitimo grafiką. Siekiant išvengti ŠTI labai svarbu nuolat tikrinti slaugomą asmenį ir pasirūpinti intymių sričių odos švara bei apsauga.

Norėdami sumažinti ŠTI riziką, pasinaudokite toliau pateiktais patarimais.

• Pasirūpinkite, kad jūsų artimasis gertų pakankamai vandens ir kitų skysčių.
• Laiku keiskite šlapimo nelaikymo priemones.
• Naudokite tokias šlapimo nelaikymo priemones, kurios palaiko odą sausą, kaip pavyzdžiui „TENA“ įklotai ar sauskelnės.
• Įpratinkite slaugomą asmenį prie lankymosi tualete rutinos ir prašykite, kad kiekvieną kartą jis kuo labiau ištuštintų šlapimo pūslę ir žarnyną.
• Stenkitės išvengti vidurių užkietėjimo ar viduriavimo. Pasirūpinkite, kad slaugomas asmuo vartotų pakankamai skysčių ir skaidulinių medžiagų.
• Išsituštinus nušluostykite išangės sritį braukdami iš priekio link nugaros, kad žarnyno bakterijos nepatektų į šlapimo takus.
• Nedelsdami pakeiskite išmatomis suteptas priemones, šluostykite iš priekio link nugaros.
• Jautrioje genitalijų srityje naudokite tik švelnias priemones, kad nesutrikdytumėte gleivinės pusiausvyros ir nesudirgintumėte. Naudokite švelnius žemo pH (pH 4,0–5,0) „TENA“ „Proskin“ linijos produktus. Tai ypač svarbu, jei jūsų slaugomas asmuo yra senyvo amžiaus ir turi jautrią odą.
• Papildomai jautrios intymios srities apsaugai naudokite „TENA“ plaunamąjį kremą ir „TENA“ apsauginį kremą.
• Nuvalę odą ir prieš uždėdami sauskelnes švelniai viską nusausinkite, nes drėgnose vietose greitai dauginasi bakterijos. Pasirūpinkite, kad intymi oda nuolat kvėpuotų.

Daugelis su senyvu amžiumi siejamų ligų sukelia šlapimo nelaikymą. Kartais tai gali būti pavieniai nutikimai. Tačiau, jei jūsų artimasis dažnai patiria šlapimo nelaikymą, jums gali tekti imtis veiksmų, kad kontroliuotumėte šlapimo nelaikymą. Štai keletas patarimų, ką galite padaryti, kad būtumėte pasiruošę šlapimo nelaikymo situacijoms ne namuose:

• pasirūpinkite, kad slaugomas asmuo reguliariai lankytųsi tualete;
• iš medicinos specialisto sužinokite jūsų slaugomo asmens ligos diagnozę;
• ribokite diuretinių gėrimų (kavos, arbatos, alkoholio) vartojimą, nes jie gali paskatinti šlapinimąsi;
• pasirūpinkite tinkama slaugomo asmens mityba, kad tuštinimasis būtų reguliaresnis ir išvengtumėte netikėtumų;
• visuomet su savimi turėkite „TENA“ sauskelnių;
• visuomet su savimi turėkite atsarginių apatinių ir drabužių;
• jei jūsų slaugomas asmuo patiria nikturiją (poreikį pasišlapinti naktį), ribokite skysčių vartojimą vakarais prieš miegą.

Kadangi yra daug skirtingų šlapimo nelaikymo produktų tipų, pagalvokite, kuris iš jų tinka jūsų artimojo poreikiams. „TENA“ siūlo daugybę skirtingų šlapimo nelaikymo produktų, todėl turėsite nuspręsti, kokio sugerties ir apsaugos lygio produkto reikia. Tinkamas dydis taip pat labai svarbus. Per didelės sauskelnės gali nesulaikyti šlapimo ir išmatų, o per mažos bus nepatogios. Galite pasinaudoti pagalbiniu „TENA“ gaminių pasirinkimo įrankiu, kad būtų lengviau pasirinkti produkto tipą ir dydį.

„TENA“ prekių ieškokite vaistinėse. „TENA“ gaminių galite įsigyti ir internetu.

Nors slauga kelia daug rūpesčių, artimojo priežiūra gali tapti ir praturtinančia patirtimi. „TENA“ siekia padėti jums tapti geresniais, labiau savimi pasitikinčiais ir laimingesniais slaugančiaisiais. Turime milžinišką patirtį odos priežiūros ir šlapimo nelaikymo priemonių srityje, todėl galime jums suteikti daug naudingos informacijos. Sužinokite daugiau apie artimojo slaugą su „TENA“.

Odos jautrumui įtakos turi daug veiksnių. Senstant oda natūraliai netenka riebalų, todėl tampa plonesnė ir silpnesnė, o įbrėžimai ar kiti pažeidimai ilgiau gyja. Tačiau galite pasirūpinti sveika artimojo oda naudodami „Skin Health Alliance“ įvertintas specialiai jautriai odai skirtas priemones. Jei norite daugiau sužinoti apie jautrios odos priežiūrą, perskaitykite „TENA“ higienos vadovą.

Šlapimo nelaikymo sukeliamas dermatitas (ŠND) atsiranda dėl šlapimo ir išmatų poveikio odai. Norint pasirūpinti intymių sričių oda būtina reguliariai laikytis lankymosi tualete rutinos ir laiku keisti sauskelnes, kaip numatyta slaugos plane. Nemalonūs incidentai gali nutikti bet kada, todėl nepamirškite reguliariai tikrinti slaugomą asmenį ir laiku pasirūpinti švara bei komfortu. Intymių sričių odos priežiūra su „TENA“ odos priežiūros produktais, laikantis tinkamo priežiūros grafiko, padeda pasirūpinti odos būkle ir apsauga. Kasdien stebėkite odą, ar neatsirado paraudimų, niežėjimo ar dirginimo, kurie gali būti ŠND požymiai. Gerą intymios srities odos priežiūrą padeda užtikrinti ne tik geriausios odos priežiūros priemonės. Odos būklei svarbu, kad oda nuolat kvėpuotų. Taip pat svarbi tinkama mityba ir skysčių vartojimas.

Pragulos yra ilgalaikio spaudimo sukeliami odos ir po ja esančių audinių pažeidimai. Jei jūsų artimasis negali savarankiškai atsikelti iš lovos ar iš viso yra nejudus, jam gali išsivystyti pragulos. Laimei yra priemonių, leidžiančių išvengti tokių problemų ir sumažinti diskomfortą. Dažnai keiskite slaugomo asmens padėtį, kad sumažintumėte nuolatinį spaudimą tam tikrose vietose. Galite įsigyti specialių pagalvėlių ar spaudimą mažinantį čiužinį. Be to, odą nuo pragulų galite apsaugoti reguliariai keisdami sauskelnes ir odą tepdami apsauginiu kremu. Nepamirškite dažnai apžiūrėti artimojo odos, kad laiku pastebėtumėte bet kokius pragulų ar dermatito požymius.