Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra paplitusi ir dažnai nemaloni būklė, kurią per gyvenimą tenka patirti daugeliui žmonių, ypač moterų. Šiame puslapyje apžvelgsime, kaip jos galima išvengti ir gydyti, taip pat, kaip ji susijusi su šlapimo nelaikymu.
Dažniausiai pasitaikanti yra apatinių šlapimo takų infekcija, kuri prasideda šlaplėje ir šlapimo pūslėje. Tokia šlapimo pūslės infekcija dar vadinama cistitu.
Jei bakterijos yra labai gyvybingos ir negydomos, jos gali šlapimtakiais kilti aukštyn ir pasiekti vieną arba abu inkstus. Taip nutikus, simptomai labai pablogėja, pavyzdžiui, gali prasidėti nugaros skausmai, pykinimas ir pakilti temperatūra. Šio tipo infekcija vadinama viršutinių ŠTI arba pielonefritu ir gali pažeisti inkstus ar net sukelti inkstų nepakankamumą. Kartais pielonefritas prasideda be ŠTI, bet tai retesni atvejai. Kai kuriais atvejais inkstų infekcija gali išplisti į kraujotaką, sukeldama urosepsį, kuriam gydyti būtina intensyvi terapija.
Žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, sergantiems diabetu, taip pat senyvo amžiaus žmonėms, ypač sergantiems silpnaprotyste, gali pasireikšti labai neaiškūs ir, atrodo, tarpusavyje nesusiję ŠTI simptomai, dėl ko gali būti sunku nustatyti infekciją. Šie simptomai gali būti bendras silpnumas, sutrikimas, pykinimas, galvos svaigimas, staigus šlapimo nelaikymas arba suintensyvėjęs šlapimo nelaikymas. Svarbu žinoti, kokia šių pacientų ar gyventojų būklė yra įprastai, ir pagal tai atpažinti pokyčius. Svarbu nustatyti tikslią diagnozę, kuri leistų atmesti kitus požymius, galinčius sukelti šiuos neaiškius simptomus.
Svarbu atpažinti ankstyvuosius ŠTI požymius, kad būtų galima greitai nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą, ypač nusilpusiems vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali pasireikšti mažiau simptomų, tačiau jie gali būti labiau kankinantys. Tam slaugytojui ar medicinos seseriai kasdienio kontakto metu būtini stebėjimo ir bendravimo įgūdžiai.
Besimptomė bakteriurija, dar vadinama „gerąja“ šlapimo takų bakterija, yra nekenksminga ir jos nereikėtų gydyti antibiotikais. Šios bakterijos nesukelia jokių simptomų, išskyrus nemalonų šlapimo kvapą kai kuriems žmonėms. Tai reiškia, kad teigiamas indikacinės juostelės testas (nitritų ir (arba) leukocitų) neįrodo, kad yra ŠTI, jei nėra jokių kitų simptomų.
Dehidratacija taip pat gali nulemti tamsų, drumstą ir stipraus kvapo šlapimą. Taigi užtikrinkite, kad slaugos namų gyventojai ar pacientai vartotų pakankamai skysčių.
ŠTI gali susirgti bet koks bet kokio amžiaus žmogus, tačiau tam tikroms grupėms ši rizika didesnė.
Pagrindinė priežastis, kodėl moterys lengviau suserga ŠTI, yra susijusi su moters anatomija. Jų šlaplė yra trumpesnė nei vyrų ir ji arčiau išangės, iš kur bakterijos gali patekti į šlapimo takus. Moterims su amžiumi mažėja estrogenų lygis. Dėl to šlapimo takų sienelės gali suplonėti ir išsausėti. Apsauginė gleivinė taip pat tampa mažiau rūgštinė, kas susilpnina jos gebėjimą kovoti su infekcija. Todėl, norint išvengti ŠTI, rekomenduojamas hormoninis gydymas estrogenais.
Kitos didesnę riziką susirgti ŠTI turinčios žmonių grupės yra senyvo amžiaus žmonės, sergantieji cukriniu diabetu, turintys įvestą kateterį, taip pat slaugos namų gyventojai ir pacientai.
Negalėjimas tinkamai ištuštinti šlapimo pūslės gali padidinti ŠTI riziką, kadangi bakterijos gali augti užsilikusiame šlapime. Keletas šlapimo užlaikymo priežasčių yra vidurių užkietėjimas, padidėjusios prostatos ar nusmukimo sukelta ištekėjimo obstrukcija, stuburo smegenų ir nervų pažeidimas, sutrikdantis normalų šlapimo takų funkcionavimą.
Šlapimo nelaikymas su amžiumi dažnėja ir gali būti susijęs su kitomis medicininėmis būklėmis. Amžiaus ir įvairių sveikatos problemų derinys taip pat gali padidinti ŠTI riziką. Kai kurie pavyzdžiai apima negalėjimą visiškai ištuštinti šlapimo pūslės, nusilpusį imunitetą ir lėtines ligas. Išmatų nelaikymas yra dar vienas iš veiksnių, didinančių ŠTI riziką.
Išsamią diagnozę atlieka gydytojas. Ji bus pagrįsta šlapimo testo rezultatais ir infekcijos simptomais. Jei nustatoma viršutinių arba apatinių šlapimo takų infekcija ir reikalingas gydymas, gydytojas nusprendžia, kokį išrašyti antibiotiką ir kokiomis dozėmis.
Diagnozavus besimptomę bakteriuriją (ASB), kai vienintelis simptomas yra stiprus šlapimo kvapas, daugeliu atvejų gydymas nereikalingas. Tačiau galimos išimtys, pvz., kai ASB pasireiškia vaikams ar nėščioms moterims ir aptikus šlapalą gaminančių bakterijų (akmenis formuojančių bakterijų). Tokiais atvejais šiems žmonėms bus paskirta antibiotikų.
Kaip galima palengvinti ŠTI simptomus?
TENA el. mokymasis: kovojimas su šlapimo takų infekcija
