Šlapimo takų infekcija ir šlapimo nelaikymas

Ar žinote, kad jei turite silpną šlapimo pūslę, jums gresia didesnė šlapimo takų infekcijos (ŠTI) rizika? Tam egzistuoja daug įvairių priežasčių, bet gerai tai, kad yra ir priemonių, kurios jums gali padėti išvengti infekcijos.

Kas yra šlapimo takų infekcija?

ŠTI priežastis yra kenksmingos bakterijos, patekusios į šlapimo takus ir sukėlusios infekciją. Daugeliu atvejų bakterijos į apatinius šlapimo takus patenka iš mūsų pačių organizmo.

Esama daug įvairių bakterijų, kurios gal sukelti ŠTI, bet pati dažniausia – tai E. Coli bakterija, kuri įprastai gyvena žarnyne ir gali užkrėsti šlapimo takus, kai šlaplę pasiekia išmatos. Tačiau kartais būna kaltos ir kitos bakterijos.

Kokie patys dažniausi šlapimo pūslės infekcijos simptomai?

Skausmas arba deginimo pojūtis šlapinimosi metu.
Dažnas ir nuolatinis noras šlapintis.
Kiekvieną kartą išsiskiriantis tik mažas šlapimo kiekis.
Kraujo pėdsakai šlapime.
Tamsus, drumstas arba aitraus kvapo šlapimas.
Šalčio pojūtis, paprastai be karščiavimo.
Staigus šlapimo nelaikymo pasireiškimas.

Kuo skiriasi apatinių ir viršutinių šlapimo takų infekcija?

Dažniausiai pasireiškia apatinių šlapimo takų infekcija, kai bakterijos paveikia šlaplę ir šlapimo pūslę. Negydant, ypač gyvybingos bakterijų atmainos plinta toliau į šlapimtakį ir inkstus, sukeldamos viršutinių šlapimo takų uždegimą. Tada simptomai labai pasunkės, pavyzdžiui, gali atsirasti nugaros skausmai, pykinimas ir pakilti temperatūra. Tokia inkstų infekcija yra pavojinga, ji gali pažeisti inkstus ar net sukelti inkstų nepakankamumą. Negydoma ji gali atvesti iki urosepsio, o tai reiškia infekcijos patekimą į kraują. Šiai būklei gydyti prireiks intensyvios terapijos.

Ar simptomai visada būna vienodi?

Kai kuriems senyviems žmonėms su silpnu imuniniu atsaku arba cukriniu diabetu gali pasireikšti labai neaiškūs ir iš pirmo žvilgsnio nesusiję simptomai. Šie simptomai gali būti bendras būklės susilpnėjimas, sumišimas, pykinimas, galvos svaigimas, staigus šlapimo nelaikymo pasireiškimas arba stiprėjantis . Svarbu žinoti, kas yra normalu tokiems žmonėms, ir pastebėti visus jų būklės pokyčius, kad būtų galima sparčiai diagnozuoti ir gydyti.

Požymiai, kuriuos galima supainioti su ŠTI

Asymptomatic Bacteriuria, dar vadinama „draugiška“ bakterija, šlapimo takuose nėra pavojinga, tad ši būklė neturėtų būti gydoma antibiotikais. Šios bakterijos nesukelia jokių simptomų, išskyrus aitrų šlapimo kvapą kai kuriems žmonėms. Tai reiškia, kad teigiamas šlapimo (nitritų ir / arba leukocitų) tyrimas indikacine juostele dar nerodo, kad yra ŠTI, jei nėra kitų simptomų.

Tamsus, drumstas ir aitraus kvapo šlapimas gali būti ir dėl dehidratacijos. Taigi, būtina gerti reikiamą skysčių kiekį.

Kam gresia pavojus?

ŠTI gali paveikti bet kurį bet kokio amžiaus žmogų, bet yra tam tikrų padidintos rizikos grupių.

Pagrindinė priežastis, kodėl moterys dažniau patiria ŠTI, yra moterų anatomijos ypatumai. Jų šlaplė trumpesnė nei vyrų ir arčiau išangės, iš kur bakterijos gali patekti į šlapimo takus. Be to, moterų estrogenų kiekis su amžiumi mažėja. Dėl to gali suplonėti ir išsausėti šlapimo takų sienelės. Apsauginė gleivinė taip pat tampa mažiau rūgštinė, todėl susilpnėja jos gebėjimas kovoti su infekcija. Todėl ŠTI prevencijai rekomenduojama hormonų terapija su estrogenu.

Kitų ŠTI riziką patiriančių žmonių pavyzdžiai būtų senyvi žmonės, cukriniu diabetu sergantys, neištraukiamą kateterį turintys asmenys, rezidentai ir pacientai.

Be to, ŠTI riziką gali padidinti negebėjimas tinkamai ištuštinti šlapimo pūslės, nes likusiame šlapime gali veistis bakterijos. Šlapimo užlaikymo priežastys gali būti: vidurių užkietėjimas, padidėjusios prostatos ar nusmukimo sukelta ištekėjimo obstrukcija, stuburo smegenų ir nervų pažeidimas, sutrikdantis normalų šlapimo takų funkcionavimą.

Ar egzistuoja ryšys su šlapimo nelaikymu?

gali pasireikšti bet kuriam bet kokio amžiaus žmogui, bet tampa dažnesnis mums senstant ir esant kitų sveikatos sutrikimų. Todėl visai tikėtina, kad žmonės su šlapimo nelaikymo problema turės ir kitų problemų, kurios prisidės prie didesnės ŠTI rizikos. Kai kurie pavyzdžiai būtų negalėjimas visiškai ištuštinti šlapimo pūslės, nusilpusi imuninė sistema ir lėtinės ligos. Kitas ŠTI riziką didinantis veiksnys – išmatų nelaikymas.

Kaip išvengti ŠTI?

Svarbiausias prevencijos būdas – švari ir sausa genitalijų sritis, gebanti pati apsiginti nuo infekcijų. Be to, išplaukite bakterijas palaikydami reikiamą hidratacijos lygį! Galiausiai, pasistenkite iki galo ištuštinti šlapimo pūslę, nes šlapimo likutyje puikiai augs ir dauginsis bakterijos.

Keli patarimai, kaip išvengti ŠTI:

Paprasčiausias apsisaugojimo nuo ŠTI būdas – gera higiena.
Pasinaudoję tualetu, šluostykitės nuo priekio link nugaros, kad neperneštumėte žarnyno bakterijų į šlapimo takus.
Nešvarius šlapimo nelaikymo produktus nuimkite traukdami iš priekio link nugaros.
Per stipriai neprauskite jautrios genitalijų srities ir nenaudokite aštraus muilo, nes tai gali sukelti disbalansą ir sudirginti.
Jautriai intymiai sričiai naudokite TENA prausiamąjį kremą ir TENA apsauginį kremą.
Keisdami higienos priemones nusausinkite odą, nes bakterijos geriau auga drėgnose vietose.
Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį.
Jei kyla problemų dėl visiško šlapimo pūslės ištuštinimo, svarbu tinkamai sėdėti, šiek tiek pasilenkus į priekį, į grindis ar kėdutę atremtomis pėdomis. Be to, galima kelis kartus atsistoti ir atsisėsti, kad pasišalintų paskutiniai lašeliai.
Naudokite kokybiškas, laidžias orui TENA šlapimą sugeriančias priemones, kurių paviršius išlieka sausas.
ŠTI prevencijai dažnai rekomenduojama naudoti vaginalinį estrogeno preparatą.