Šioje svetainėje naudojami slapukai. · Kas yra slapukai? Sutinku

Apie nelaikymą

Nelaikymu gali būti vadinamas tiek šlapimo, tiek išmatų nelaikymas. Šlapimo nelaikymo priežastys gali būti įvairios, atsižvelgiant į tai, ar asmuo yra vyras, moteris, pagyvenęs žmogus, ar vaikas.

Kas yra šlapimo nelaikymas?

Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo ištekėjimas. Šlapimo nelaikančių žmonių nevalingo šlapimo ištekėjimo lygis skiriasi. Kiekvienu konkrečiu atveju šlapimo nelaikymas gali būti tiksliau diagnozuojamas atsižvelgiant į tokius susijusius rodiklius kaip šlapimo nelaikymo tipas, dažnumas ir sunkumas. Išmatų nelaikymas – tai būklė, apibūdinanti nevalingą kietų ar skystų išmatų išsiskyrimą.

Skirtingi šlapimo nelaikymo tipai

Šlapimo nelaikymas dėl įtampos – tai nevalingas šlapimo ištekėjimas dėl padidėjusio spaudimo. Toks spaudimas gali atsirasti dėl fizinių pastangų ar veiksmų, pvz., kosulio, čiaudulio ar juoko. Šlapimo nelaikymas dėl įtampos paprastai pasireiškia tik nedideliu šlapimo kiekiu, tačiau priklauso nuo to, kiek pilna šlapimo pūslė ir kokio dydžio spaudimas veikia pilvo sritį.

Šlapimo nelaikymas dėl įtampos paprastai yra susijęs su dubens dugno raumenų susilpnėjimu. Tai reiškia, kad šlaplę ir šlapimo pūslę palaikanti svarbi atrama neveikia taip, kaip turėtų, todėl spaudimui padidėjus šlapimas išteka.

Tai dažniausias moterų šlapimo nelaikymo tipas, jį lemia keletas priežasčių. Moterų šlaplė trumpesnė, o dubens dugnas silpnesnis nei vyrų. Be paveldėjimo svarbūs rizikos veiksniai yra nėštumas ir gimdymas. Šlaplę palaikančios struktūros, raumenys ir jungiamasis audinys su amžiumi nyksta, o tai susilpnina ir šlapimo pūslę.

Šią būklę dar pasunkina kiti veiksniai, dėl kurių padidėja pilvo spaudimas. Tarp šio tipo pilvo spaudimą didinančių veiksnių yra vidurių užkietėjimas, nutukimas ir lėtinis kosulys sergant astma arba LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga).

Vyrų šlapimo nelaikymo dėl įtampos priežastis gali būti prostatos chirurginė operacija. Apsaugoti nuo šlapimo nelaikymo dėl įtampos, o neretai ir išgyti galima treniruojant dubens dugno raumenis.

Skubos šlapimo nelaikymas

Skubos šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo pratekėjimas, prieš pat kurį arba kurio metu yra noras šlapintis ir tam sunku nepasiduoti. Noras gali atsirasti labai staiga. Skubos šlapimo nelaikymas būna įvairių simptominių formų ir lygių. Pavyzdžiui, tai gali būti nedideli dažni šlapimo ištekėjimai tarp šlapinimųsi arba visiškas šlapimo pūslės ištuštėjimas.

Žmonės gali pastebėti, kad šlapinimasis padažnėjo, todėl jiems tenka šlapintis dažniau nei įprastus 4–8 kartus per dieną. Gali būti ir vienas ar daugiau vadinamųjų naktinių šlapinimųsi. Kai kuriais atvejais šlapimo pūslės treniravimas gali padėti šlapintis rečiau. Šlapimo pūslės treniravimas taip pat gali padėti išvengti šlapinimosi naktį.

Staigų šlapimo nelaikymą gali sukelti daug įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jis gali atsirasti esant šlapimo pūslės angos užspaudimui, pvz., padidėjus prostatai arba užkietėjus viduriams. Kitos priežastys gali būti šlapimo takų infekcija arba tiesiog per didelio vandens kiekio gėrimas. Svarbu tiksliai nustatyti diagnozę bet kokio tipo šlapimo nelaikymo atveju, kad būtų galima gauti tinkamą gydymą.

Mišrus šlapimo nelaikymas

Mišrus šlapimo nelaikymas – tai šlapimo nelaikymo dėl įtampos ir skubos šlapimo nelaikymo derinys. Jam būdingi pratekėjimo simptomai, susiję tiek su skuba, tiek su apkrova, pvz., dėl čiaudulio ar kosulio.

Perpildymo šlapimo nelaikymas

Perpildymo šlapimo nelaikymas atsiranda tada, kai šlapimo pūslė negali visiškai išsituštinti ir palaipsniui ją pripildo likutinis šlapimas. Taip dažniausiai atsitinka padidėjus prostatai, kuri užspaudžia šlapimo pūslės angą. Dėl šio kliuvinio šlapimo pūslė negali visiškai išsituštinti ir atsiranda šlapimo užlaikymas. Šlapimas labai išpučia šlapimo pūslę ir uždarymo mechanizmas nebegali atlaikyti spaudimo, todėl atsiranda pratekėjimas.

Dar viena dažna priežastis yra silpnas arba pertemptas šlapimo pūslės raumuo. Tai savo ruožtu gali sukelti tokie veiksniai kaip diabetinė sensorinė neuropatija, stuburo išvarža arba stenozė.

Įprasti perpildymo šlapimo nelaikymo simptomai yra varvėjimas, dirgli šlapimo pūslė arba mažas šlapimo pūslės tamprumas. Skausmo gali ir nebūti, tačiau laikomo šlapimo kiekis turėtų būti žymiai didesnis už įprastą šlapimo pūslės talpą, t. y. 300–600 ml.

Rizikos veiksniai yra tam tikrų tipų vaistai, gerybinis prostatos išvešėjimas, prolapsas ir nervų pažeidimas.

Neurologinis pūslės sutrikimas

Kad šlapimas būtų sulaikomas ir veiksmingai valdomas šlapimo pūslės ištuštinimas, turi darniai veikti keletas raumenų ir nervų. Dėl traumos ar ligos sukelto galvos, nugaros smegenų ar nervų pažeidimo gali sutrikti smegenų ir šlapimo pūslės ryšys. Dėl to tampa neįmanoma valdyti ir visiškai ištuštinti šlapimo pūslės. Todėl šlapimo nelaikymas gali pasireikšti po tokių ligų kaip insultas, demencija ir išsėtinė sklerozė arba Parkinsono liga.

Varvėjimas po nusišlapinimo

Varvėjimas po nusišlapinimo – tai nevalingas šlapimo ištekėjimas iškart po nusišlapinimo, vyrams paprastai įvykstantis išėjus iš tualeto, o moterims – pasikėlus nuo unitazo. Taip nutinka tuomet, kai šlaplėje po nusišlapinimo pasilieka šlapimo. Problema dažnesnė vyrams, tačiau dėl blogo šlaplės raumenų tonuso gali pasireikšti ir moterims.

Funkcinis šlapimo nelaikymas

Tai yra nesugebėjimas laiku pasiekti tualeto dėl nejudrumo, aplinkos kliūčių, pablogėjusios orientacijos ir kt. Veiksniai, dėl kurių gali būti sunku laiku pasiekti tualetą, gali būti sumažėjęs judrumas, pablogėjusi rega, nežinojimas, kaip patekti į tualetą, arba nesugebėjimas pakankamai greitai nusirengti prieš šlapinantis. Svarbu, kad šlapimo sulaikymo priemonės būtų parenkamos individualiai ir visapusiškai. Tai reiškia, kad reikia apgalvoti visus galimus veiksnius, nesvarbu, ar jie susiję tiesiogiai su asmeniu, ar su jo aplinka.