Irenos pasakojimas

Skaitykite Margaritos istorijos Irenos pateiktą versiją bei tai, kaip joms kartu pavyko susitvarkyti su Irenos šlapimo nelaikymu.

Neįsivaizduoju, kaip jai pavyko, bet padedant marčiai šlapimo nelaikymas nebėra tokia didelė problema, kaip atrodė pradžioje. Dabar mes tiesiog susigyvenome. ”

Kai nebegalėjau kontroliuoti šlapimo pūslės ir apšlapinau savo mėgiamiausios kėdės apmušalus, buvau pasibaisėjusi. Ta kėdė buvo net ne mano. Kol sugijo klubo lūžis, gyvenau su sūnumi Tadu ir jo žmona Margarita. Kai anūkė sukėlė triukšmą dėl to, kad ilgai buvau tualete, įsiutau – bandžiau išvalyti dėmes nuo kėdės apmušalo! Jaučiausi demaskuota.

Margarita atbėgo, bet vis tiek po to jaučiausi bjauriai ir neužtikrintai pasakiau jai nesikišti į ne savo reikalus. Maniau, kad išsisukau, tačiau pro Margaritos akis nepraslysta niekas.

Ji nuolat laidė užuominas apie vizitą pas šeimos gydytoją ir aš dėl to jaučiausi nepatogiai. Aš jokiu būdu neisiu pas jokį gydytoją ir nesakysiu jam, kad negaliu kontroliuoti šlapimo pūslės! Maniau susitvarkysiu su šia problema, kai sugis klubas, tačiau padėtis blogėjo.

Vieną popietę Margarita į virtuvę atsinešė straipsnį iš žurnalo. Buvo akivaizdu, ką ji sumanė. Todėl, kai dar kartą pasakiau nesikišti į mano reikalus, ji išrėžė, ką mano! Pasirodo vata, kurią naudojau, užkišau tualetą pirmame namo aukšte. Marti pasakė, kad visi namuose žinojo apie mano bėdą, nes ją užuodė! Galite tik įsivaizduoti kokia pasibaisėjusi buvau! Tačiau šiek tiek nurimusi, leidau Margaritai nuvežti mane pas gydytoją.

Mūsų šeimos gydytoja buvo labai maloni ir pasakė, kad per savaitę pas ją apsilanko bent trys ligoniai su tokia pačia diagnoze. Labai nustebau sužinojusi, kokia dažna ši problema (juk apie tai nekalbama, ar ne?). Niekuomet neužkraudavau savo bėdų kitiems žmonėms, todėl buvo labai sunku leisti Tadui ir Margaritai rūpintis manimi. Manau, kad šiek tiek apkartinau jai gyvenimą.

Po keleto mėnesių aš dar labiau priklausiau nuo šeimos. Nuo to laiko mano klubas ėjo vis blogyn ir mano siaubui buvau prikaustyta prie vežimėlio. Tai labai vargino, bet mes su Margarita išsikapstėme. Bet kokiu atveju, manau, kad tai mus suartino – neįmanoma būti nenuoširdžiam su žmogumi, kuris jums padeda susitvarkyti tualete! 

O geriausia tai, kad Margaritos padedama ir gavusi informacijos iš mūsų šeimos gydytojos susigrąžinau orumą, nebebijau gėdingų pratekėjimų ar kvapų. Jaučiu, kad galiu atsipalaiduoti ir plepėti su anūkais bei paraginti juos kartkartėmis leisti mamai atsikvėpti.  Dienos metu naudoju šlapimo nelaikantiesiems skirtus įklotus, o naktį sauskelnes-kelnaites, nes jos saugesnės.  Bėgant metams ir turėdama silpną klubą nelabai daug galiu padaryti, tačiau kol tik galiu mėgaujuosi šeimos gyvenimu.